Naujienos

Šią vasarą Vilniuje startavo keleivinė laivyba Neryje. Elektriniai laivai tyliai plaukia pro tiltus, krantines ir leidžia miestiečiams pažvelgti į sostinę visai kitu kampu. Neris atgimė, o geriausias to įrodymas  – nors kartą „Rytu“ ar „Lašiša “ plaukusių žmonių reakcijos ir įspūdžiai.   

„Vilniaus viešasis transportas“ laivybos skyriaus vadovas Mindaugas Žiedelis daugiau pasakoja apie keleivinės laivybos atgaivinimo Neryje projektą. Mindaugas daugiau nei ketverius metus Nemune plėtojo keleivinę pramoginę laivybą Birštone ir Prienuose ir tiesiogine prasme gyveno ant vandens. Kai tik pasigirdo žinia apie planus paleisti elektrinius laivus Neryje, Mindaugui draugai persiuntė darbo skelbimą. Savaitę svarstęs, jis ryžosi ir šiandien yra žmogus, kompetetingai valdantis šį unikalų projektą – pirmą tokį ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.  

Kokie įspūdžiai, iššūkiai ir atradimai laukė, ir kokias ateities perspektyvas mato, pasakoja Mindaugas Žiedelis. 

Abejojančiųjų projektu pradžioje buvo daug. Kaip jautiesi šiandien, kai laivai jau kursuoja upe? 

Atsimenu, kai startavome, girdėjau daug kalbų: „Neris tam netinka, niekas nesinaudos, žmonės tingės. “O šiandien matau – žmonės atsiveda vaikus, draugus, net svečius iš užsienio. Be to, jau randasi vis tų pačių, matytų, keliaujančiųjų veidų. Vadinasi, laivai kai kam jau tapo kelionės mieste dalimi. Niekas taip nepatvirtina projekto sėkmės, kaip susidomėjimas, užpildyti laivai ir sugrįžtantys keleiviai. 

Kokie buvo pirmieji plaukiančiųjų laivais keleivių įspūdžiai? 

Daug kas lipdami į laivą sako: „O, Vilnius iš čia atrodo visai kitaip!“ Atsimenu šeimą su mažais vaikais – jie visą kelionę stovėjo denyje, rodė vieni kitiems tiltus, antis, krantinę. Tą akimirką tapo aišku: sukurta ne tik transporto priemonė, bet ir nauja miesto bei bendrystės patirtis. 

Buvo ir labai jautrių akimirkų. Viena senjorė man prisipažino, kad prie Neries gyvena jau 40 metų, bet tik dabar pirmą kartą tikrai „buvo upėje“. Ji sakė, jog visą laiką į vandenį žiūrėjo tik nuo tilto. Ši kelionė jai tapo nauju išgyvenimu. 

Kartais keleiviai dalijasi ir visiškai paprastomis, bet labai žmogiškomis akimirkomis. Pora, išlipdama Karaliaus Mindaugo stotelėje, ties Katedros pastatų kompleksu ir Gedimino bokšto panorama, nesiliovė fotografuotis ir šnibždėjosi: „Čia gražiau negu Paryžiuje.“ O jaunimas, išlipęs po kelionės, juokavo: „O, tai ta Neris dar ir naudinga – geri selfiai plaukiant.“ 

Kas žmonėms labiausiai įsimena kelionėje? 

Tyla. Daugelis tikisi ūžesio, triukšmo, dyzelio kvapo, bet čia girdi paukščius, vandens čiurlenimą, net savo mintis. Žmonės stebisi, kad laivas juda, o aplink – ramybė. Viena mama man sakė: „Vaikas pirmą kartą keliavo ir nei karto neišsitraukė telefono.“ Tokios akimirkos man pačiam yra labai reikšmingos. Kiti keleiviai pasakoja, kad tik plaukdami suprato, kiek daug žalumos yra Vilniuje. Būtent ta ramybė ir kitoks miesto ritmas daugeliui tampa didžiausiu atradimu.

Gal galite išskirti kokias nors specifines keliautojų laivais grupes? 

Vaikai, tikrai išsiskiria vaikai – jų akys dega susidomėjimu dar ant prieplaukos. Jie klausinėja, kas tas farvateris, kam reikia lynų, stebi, kaip švartuojamės. Kartą berniukas man pasakė: „Kai užaugsiu, būsiu kapitonas.“ Man atrodo, kad čia gimsta nauja upeivių kultūra. 

Bet ne tik vaikai. Pastebiu ir šeimas, kurios šią kelionę renkasi kaip nedidelį nuotykį savaitgalį. Tėvai rodo vaikams miestą iš kito kampo, fotografuojasi prie tiltų, o paskui dar eina ledų į senamiestį. Tokia paprasta išvyka tampa tikra švente. 

Turistai taip pat vis dažniau užsuka į laivus. Užsieniečiai nustemba pamatę, kad sostinės centre gali ramiai plaukti elektriniu laivu. Dažnai girdžiu sakant: „Mes to nesitikėjome – Vilnius atrodo lyg kurortas.“ Ypač įsiminė vokiečių grupė – jie juokėsi, kad Berlyne, Šprė upėje, tokių laivų dar teks palaukti, o čia, Vilniuje, jau galima mėgautis tyla ir miesto panorama iš vandens. Turistams tai tampa ne tik susisiekimu su lankytinais senamiesčio objektais ir pramoga, bet ir trumpa, įsimintina ekskursija po miestą. 

Elektriniai laivai Neryje - ne tik pramoga, bet ir žingsnis link naujos Vilniaus kasdienybės – kai kelionė upe tampa patogiu ir išskirtiniu  susisiekimo būdu ir galimybe miestą pamatyti kitaip.