Vilniaus miesto savivaldybės lūkesčių deklaracija

Vilniaus miesto savivaldybės lūkesčių deklaracija įmonei UAB “Vilniaus viešasis transportas”

Šia Vilniaus miesto savivaldybės, (toliau vadinama – “Akcininkas”), lūkesčių deklaracija, (toliau vadinama – “Deklaracija”), yra išreiškiami Akcininko, kaip vienintelio UAB “Vilniaus viešasis transportas”, (toliau vadinama – “Bendrovė”), akcininko lūkesčiai ir norai Bendrovės veiklos atžvilgiu. Deklaracija formuluojama ketverių metų laikotarpiui, tačiau pagal poreikį gali būti atnaujinama. Į šią Deklaraciją turi būti atsižvelgiama rengiant ir peržiūrint Bendrovės strateginį planą. 

Bendrovės veikla

Aukštos kokybės paslaugos klientams bei priemonės jų teikimui

• Keleivių vežimas. Bendrovė privalo siekti: a) didesnio keleivių vežimo vidutinio greičio; b) keleivių vežimo tvarkaraščių laikymosi ir punktualumo; c) techniškai tvarkingų transporto priemonių saugumo; d) transporto priemonių švaros ir  estetinio vaizdo; d) maksimalaus transporto priemonių pritaikymo negalią turintiems ir senyvo amžiaus keleiviams; e) aukštos vairuotojų darbo kultūros ir aptarnavimo kokybės gerinimo; f) efektyvaus integravimosi į SĮ “Susisiekimo paslaugos” (toliau vadinama – “SĮSP”) viešojo transporto eismo valdymo centrą; g) ieškoti galimybių koordinuoti veiksmus keleivių vežime su aplinkinėmis savivaldybėmis ar tų savivaldybių privačiais vežėjais, užtikrinant vienodą paslaugos standartą keleivius vežančiose transporto priemonėse, kurios veža keleivius iš/į aplinkinių savivaldybių iš/į Vilniaus miesto teritoriją;
• Transporto priemonės (autobusai). Bendrovė privalo siekti mažinti autobusų parko transporto priemonių amžiaus vidurkį, reguliariai atnaujinant autobusų parką. Įsigyjant naujas transporto priemones, jų pagrindines technines specifikacijas, visų pirma, bet neapsiribojant, – ekologinius rodiklius, Bendrovė derina su Akcininku bei SĮSP;
• Transporto priemonės (troleibusai). Dėl radikalaus kontaktinio tinklo modernizavimo ir atnaujinimo poreikio bei dėl to, kad Akcininkas politiniu ir administraciniu lygiu svarsto, ar Vilniaus miestui yra naudinga naudoti troleibusus ilgajame laikotarpyje (artimiausius 20–30 metų), Bendrovė kartu su SĮSP turi parengti išsamią kaštų/naudos analizę, apžvelgiant panašių miestų patirtį bei sprendimus, taip pat įvertinant troleibusų naudojimą paslaugos kokybės, gamtosaugos, miesto estetikos, kainos bei įtakos miesto judumui aspektais. Trumpajame laikotarpyje, kol nėra priimtas sprendimas dėl troleibusų naudojimo ateities bei parengtas jo įgyvendinimo priemonių planas, palaikyti esamą kontaktinio tinklo ir troleibusų kokybę;
• Transporto priemonių parkų teritorijų diversifikavimas: a) Verkių g. esančios transporto parko teritorijos atsisakymas, siekiant gauti pelno bei įsigyti Bendrovės veiklos tikslus geriau atitinkančią teritoriją (teritorijas) bei, už gautas lėšas, įrengti modernų transporto parką (parkus); b) naujų teritorijų transporto priemonių parkui (parkams) paieška, naujo modernaus transporto priemonių parko (parkų) įrengimo plano ir jo įgyvendinimo priemonių plano parengimas, finansavimo užtikrinimas ir transporto priemonių parkų konsolidavimas, jeigu tai yra ekonomiškai ir strategiškai pagrįsta;
• Paslaugų savikainos optimizavimas. Bendrovė privalo nuolat siekti transporto priemonių eismo bei remonto darbų procesų optimizavimo, gerinti transporto priemonių kuro sąnaudas. Tačiau net ir siekiant paslaugų savikainos optimizavimo, visų pirma turi būti paisoma Akcininko prioriteto Vilniaus mieste eksploatuoti maksimaliai netaršų transportą ilgalaikėje perspektyvoje.

 Bendrovės valdymas

• Akcininkas siekia skaidrios, nepriklausomos ir akcininko lūkesčius atitinkančios veiklos visose Bendrovės srityse. Akcininkas kelia tikslą Bendrovės vadovybei siekti kuo didesnio Bendrovės valdymo nepriklausomumo, o pastebėjus galimas kliūtis tai pasiekti – apie jas prevenciškai informuoti Akcininko politinę bei administracinę vadovybes.
• Bendrovės vadovybė turi skirti ypatingą dėmesį žmogiškųjų išteklių valdymo klausimams – aukščiausio lygmens darbuotojų paiešką bei atranką patikėti išorės tiekėjams, vengti nepagrįstų įdarbinimo atvejų, koordinuoti darbuotojų paiešką su bendra Akcininko įmonių strategija (pavyzdžiui, platinti darbo skelbimus apie darbo vietas Bendrovėje kitose Akcininko valdomose įmonėse). Esant išskirtiniams atvejams, kai, pavyzdžiui, kyla derybiniai nesutarimai su darbuotojų profsąjunga arba yra pastebima nenatūraliai didelė darbuotojų kaita Bendrovėje, apie tokius atvejus būtinai informuoti Akcininko politinę bei administracinę vadovybes. Bendrovės vadovybė visais atvejais siekia konstruktyvaus socialinio dialogo su darbuotojų profsąjungomis. Bendrovės siekiamybė – būti vienu patraukliausių darbdaviu Vilniaus mieste.
• Analizuoti Bendrovės administracinės bei gamybinės dalių procesus ir jų efektyvinimui bei skaidrinimui taikyti moderniausias vadybos priemones ir metodikas, vadovautis, įskaitant, bet neapsiribojant, EBPO valdysenos principais.
• Skirti dėmesį Bendrovės atliekamiems viešiesiems pirkimams, siekti maksimaliai užkardyti galimą korupcijos riziką. Taip pat skirti dėmesį mažos vertės pirkimams – pastebėjus dėsningai pasikartojančius tam tikrų mažos vertės pirkimų laimėtojus, įvertinti tokių pirkimų sąlygų rengimą bei pirkimų organizavimą, siekiant sudaryti kuo konkurencingesnes sąlygas, skatinančias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kuo platesniam tiekėjų (ūkio subjektų) skaičiui.

 Ilgojo laikotarpio vizija

• Bendrovė reguliariai konsultuojasi su Akcininko plėtros departamento vadovybe dėl to, kaip jos valdomas nekilnojamasis turtas veikia miesto plėtros galimybes ir tam tikrų teritorijų konversiją. Atsižvelgdama į konsultacijas, Bendrovė priima atitinkamus sprendimus dėl efektyvaus ir bendrąją miesto viziją atitinkančio jos nekilnojamojo turto valdymo.
• Bendrovė nuolat vertina realias galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitų išorės finansuotojų lėšomis Bendrovės veiklos tikslams pasiekti ir Akcininko lūkesčiams įgyvendinti (jeigu yra toks poreikis).
• Bendrovė turi prisidėti prie Akcininko siekio sukurti bendrą aplinkos stebėsenos sistemą, kurioje būtų praplėstas oro, taršos ir kitų IoT daviklių tinklas.
• Bendrovė savo tiesioginėje veikloje ir valdyme siekia persiorientuoti prie: a) paslaugų teikimo kokybės užtikrinimo ir b) projektinio valdymo.

 Bendradarbiavimas su Akcininku, SĮSP ir kitomis savivaldybės valdomomis įmonėmis

• Bendrovės veiklos tikslai, ir apskritai bet koks priimamas sprendimas bei atliekamas veiksmas, visų pirma turi būti vertinami per pridėtinės vertės kūrimo ir galimų pasekmių prizmę bendrame Vilniaus miesto kontekste. Jeigu susiduriama su situacija, kuomet Bendrovės priimamas sprendimas ar atliekamas veiksmas būtų naudingas Bendrovei, tačiau kvestionuotinas dėl galimų neigiamų pasekmių bei poveikio kitoms miesto gyvenimo sritims, dėl tokio sprendimo ir jo įgyvendinimo  turi būti sprendžiama Bendrovės valdyboje arba Akcininko politinėje ir administracinėje vadovybėje.
• Bendrovė turi skirti ypatingą dėmesį bendradarbiavimui ir informacijos keitimuisi su SĮSP.
• Bendrovė turi taip organizuoti savo veiklą, kad išlaikant pagrindinį tikslą dėl kokybiško keleivių vežimo, būtų pasiektas ir gretutinis tikslas – veikti pelningai bei prisidėti prie Akcininko biudžeto skiriamais dividendais.
• Akcininkas tikisi, jog Bendrovė stiprins bendradarbiavimą su kitomis Vilniaus miesto savivaldybės valdomomis įmonėmis, siekiant bendrų reikšmingų miestui tikslų.
• Akcininkas tikisi, jog į Bendrovės strateginius dokumentus bus integruojama strateginė kryptis Vilnius 2IN.

Komunikacija ir Bendrovės įvaizdis

• Akcininkas turi lūkestį, jog bus išlaikoma vieninga Akcininko ir jo valdomų įmonių išorinė komunikacija, komunikacijos tikslai ir planai derinami su Akcininku ir integruojami į bendrus Akcininko komunikacinius tikslus. Akcininkas tikisi, jog Bendrovė prisidės prie bendro operacijų centro sukūrimo.
• Bendrovė siekia nuolatinės atviros vidinės komunikacijos, užtikrinančios visų Bendrovės darbuotojų įsitraukimą į Bendrovės tikslų siekimą ir Akcininko lūkesčių įgyvendinimą.
• Siekiamas Bendrovės įvaizdis turi būti  toks, kuris vartotojų pasitenkinimo indekse leistų konkuruoti su privataus sektoriaus paslaugų teikėjų lygiu.